kerė́bla.
1. trišakis medelis, statomas žemyn šakomis, vartotas tam tikram žaidimui, kerepėža; . kerėpla 1: Riogsok už stalo kaip kerėbla!
2. padargas, ant kurio statomas duonkubilis su duona: Mūsų kerėbla stovi klėties pašalyje.
3. išsikėtojęs, daug vietos užimantis, nepatogus daiktas: Gryčion visokių kerė́blų prinešė, nė pereiti negalima. Tas krėslas tikras kerė́bla. Čia pastatyta kerė́bla. Tas medis kerė́bla.
4. nerangus, neapsukrus žmogus ar kas kitas: Na, kas žiūrės į tokį kerėblą? Ne tokiam kerė́blai išmokti šokti. Ant žemės gegužė yra kerėbla, bet lakstyti ir šakose kabinėties tai pirmoji. Tėvas toks bistras žmogiukas, o sūnus koks kerė́bla. Pats toks miklus, o apsiženijo tokią kerė́blą.
kerė́blą mùšti (pamùšti) tokį vaikų žaidimą žaisti. Vaikai kerė́blą mùša. Eisim kerėblos pamušti. Malonu ganyti karves: kerėbla tik mušam ir mušam. Kerė́blą (kerė́plą) mùša piemens.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.