Kepurotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kepurę (dėvimą ant galvos) arba kepuravimąsi (elgesį, kai kas nors įsivelia į svetimus reikalus ar apsimetinėja svarbiu).
Pavyzdžiai:
1. Jo kepurotis buvo iš minkštos vilnos. (reikštų "kepurė")
2. Baik tą kepurotį, čia ne tavo reikalai! (reikštų "įsikišimą" ar "vaidmenų užkariavimą")
3. Po sėkmingo sandorio jis ėmėsi kepuročio. (reiškia pasirodymą svarbiu/sėkmingu)
Trumpai:
Tai gali būti drabužis (kepurė) arba metaforinis elgesys (įsikišimas, pasipūtimas). Reikšmė priklauso nuo konteksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.