kepurnia

Kepurnia – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnumą, dosnumo dovaną arba malonę, geranoriškumą. Dažnai vartotas sakytinėje kalboje ar tautosakoje.

Pavyzdžiai:
- „Dievo kepurnia“ – Dievo dosnumas/malonė.
- „Ačiū už tavo kepurnią“ – Ačiū už tavo dosnumą/gerumą.
- Pasakose: „Gerbk senelius, nes iš jų kepurnios ir išminties gausi.“

Sinonimai: dosnumas, malonė, gerumas, širdingumas.
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kepurnia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kepurnia – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnumą, dosnumo dovaną arba malonę, geranoriškumą. Dažnai vartotas sakytinėje kalboje ar tautosakoje. Pavyzdžiai: - „Dievo kepurnia“ – Dievo dosnumas/malonė. - „Ačiū už tavo kepurnią“ – Ačiū už tavo dosnumą/gerumą. - Pasakose: „Gerbk senelius, nes iš jų kepurnios ir išminties gausi.“ Sinonimai: dosnumas, malonė, gerumas, širdingumas. Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.