Kepatis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis bendravimą, susirašinėjimą ar pokalbį, dažniausiai vartojamas neformaliame kontekste ar šnekamojoje kalboje. Kilęs iš žodžio „kep(ti)“ – nuolat trukdyti, erzinti, užsipuolėliškai kalbėti.
Pavyzdžiai:
1. „Nustok kepatį, reikia dirbti!“ – Nustok kalbėti/bendrauti, trukdi.
2. „Vakar buvom pokalbyje, bet tai buvo tik kepatys.“ – Pokalbis be rimtos esmės.
3. „Visą dieną kepatį vedė per telefoną.“ – Ilgai ir daug kalbėjo.
Trumpai:
Kepatis = tuščias pokalbis, pramintis bendravimas, dažnai su neigiama atspalviu (erzinimas, laiko švaistymas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.