„Kepaišius“ – tai neveikiamoji būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio „kepti“ (linksniuotas: vyr. g. vns. įnagininku), reiškia „(buvus) iškepus / iškeitus“. Nurodo veiksmo atlikimą prieš pagrindinį veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Kepaišius duoną, kvapas išsiplečė po visą namą.
2. Jis pats kepaišius pyragą, labai juo didžiavosi.
3. Kepaišius mėsą, padėkite ją atvėsti.
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti jau įvykusį kepimo veiksmą, dažniausiai priklausomame sakinyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.