Kengimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kankinimą, kančią, skausmą (dažniausiai dvasinį ar moralinį).
Vartojamas retai, daugiau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Ilgas skyrybų kengimas išsekino jo sielą.
2. Jo širdį kamavo senas kengimas dėl prarastos meilės.
3. Eilėraštyje kalbama apie sielos kengimą ir viltį.
Sinonimai: kančia, kankynė, sielvartas, sielos skausmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.