kemelùs, -ì.
1. keblus, painus, nepatogus: Baisiai kemelùs daiktas, kai ažyra špulia, negali ištaisyt.
2. kuris iš karto negali žodžio ištarti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.