kẽmelia.
1. nerangus žmogus, išsiskėtėlis, kerėpla: Nusiuntei tą kẽmelią kamaron, tai beieškodamas visas puodynes išvartys. Toks kẽmelia, kad net baisu – kur nueina, te prapuola. Eik tu, kẽmelia, nieko tu nemoki.
2. išsišakojęs, išsikerojęs daiktas: Neperskėlęs tokio kẽmelios (kelmo) ir pečiun nepakiši.
3. kliuvinys, griozdas: Paritė kẽmelią pakojėn, ir vaikščiok vis kai apie poną.
4. velnias: Kẽmelia jį žino! Kad taũ kur kẽmelios!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.