Kelšūdis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, nemalonų orą (dažniausiai su rūku, migla), kuris sukelia šiurpą ar nemalonų šaltį.
Pavyzdžiai:
1. Iš upės kėlėsi šaltas kelšūdis.
2. Rytą apvilko kelšūdis, kad net kaulus skaudėjo.
3. Prie ežero visada būna kelšūdis, ypač rudenį.
Sinonimai: šlapdriba, drėgnas šaltis, rūkas su šalčiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.