kelmėtinis

Kelmėtinis – kilęs iš žodžio kelmė (stubas, liekana).
Reiškia: neišbaigtas, nutrūkęs, fragmentiškas, atkarpomis (dažniausiai apie mintis, pokalbį, atmintį).

Pavyzdžiai:
1. Kelmėtinis pokalbis – nutrūkstamas, ne nuoseklus.
2. Kelmėtinės atminys – fragmentiški, išryškūs tik atskiros detalės.
3. Mąstymas tapo kelmėtinis – mintys šokinėja, trūksta logikos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kelmetinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kelmėtinis – kilęs iš žodžio kelmė (stubas, liekana). Reiškia: neišbaigtas, nutrūkęs, fragmentiškas, atkarpomis (dažniausiai apie mintis, pokalbį, atmintį). Pavyzdžiai: 1. Kelmėtinis pokalbis – nutrūkstamas, ne nuoseklus. 2. Kelmėtinės atminys – fragmentiški, išryškūs tik atskiros detalės. 3. Mąstymas tapo kelmėtinis – mintys šokinėja, trūksta logikos.