Keliūtė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą kelią, siaurą arba prastą kelio atkarpą, takelį.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo keliūtė vingiuoja tarp laukų.
2. Iš miško išlindome ant žvyrėtos keliūtės.
3. Senoji keliūtė į koplyčią buvo apaugus krūmais.
4. Važiuokime ramia pakrantės keliūte.
Trumpai: Dažnai vartojama apibūdinti nedidelį, neoficialų ar retai naudojamą kelią, kartais su šiek tiek poetiniu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.