Keličpalaikis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis asmenį, kuris keliauja dažnai ar ilgai, dažniausiai dėl darbo ar pomėgio. Tai neoficialus žodis, sudarytas iš žodžių „keliautojas“ + „palaikyti“ (čia – mėgti, praktikuoti).
Pavyzdžiai:
- Jis – tikras keličpalaikis: per metus aplankė dešimt šalių.
- Kaip keličpalaikis, daugiau laiko praleidžia oro uostuose nei namuose.
- Darbas prekybos atstovu padarė jį keličpalaikiu.
Sinonimai: dažnas keliautojas, nuolatinis keliauninkas, „kelionių maniakas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.