keknóti, -ója, -ójo.
1. tyliai juoktis, kikenti: Senis, klausydamas jo kalbos, keknojo.
2. kosėti: Vaikai kekno [ja],
kai ronus pjauna.
3. loti: Ko tie šunes keknó [ja] ?
4. mušti, duoti, pliekti: Tėvas keknojo sūnu [i] per nugarą.
sukeknóti.
1. susijuokti, sukikenti: Senis sukeknojo su pašaipa.
2. suloti: Štai iš prievartės bandšunes sukeknojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.