kekelis

„Kekelis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, netvarkingą kambarį, užkastą patalpą, sandėliuką arba siaurą, nepatogią erdvę. Dažnai turi neigiamą atspalvį (senas, apleistas, ankštas).

Pavyzdžiai:
1. Senam name radau pilną kekelį senų daiktų.
2. Gyvenome trijų kambarių bute su mažu kekeliu virtuvėje.
3. Pasislepė tarp lentynų kaip kokiam kekelyje.

Sinonimai: užkampis, nukampis, sklypas, kabinetas (priklausomai nuo konteksto).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kekelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Kekelis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, netvarkingą kambarį, užkastą patalpą, sandėliuką arba siaurą, nepatogią erdvę. Dažnai turi neigiamą atspalvį (senas, apleistas, ankštas). Pavyzdžiai: 1. Senam name radau pilną kekelį senų daiktų. 2. Gyvenome trijų kambarių bute su mažu kekeliu virtuvėje. 3. Pasislepė tarp lentynų kaip kokiam kekelyje. Sinonimai: užkampis, nukampis, sklypas, kabinetas (priklausomai nuo konteksto).