"Kekėčioti" – šnekamojoje kalboje reiškia silpnai, netvarkingai vaikščioti (dažnai apie seną, susilpusį žmogų), taip pat gali reikšti lėtai, vangiai judėti ar veikti.
Pavyzdžiai:
1. Senelis jau sunkiai ėjo, tik kekėčiojo per kiemą.
2. Po operacijos dar savaitę kekėčiojau po namus.
3. Ne kekėčiok taip, paskubėk!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.