kėkauti

Kėkauti – tai veiksmažodis, reiškiantis silpnai, plonai verkšlenti, klibčioti, klibėti (dažniausiai apie kūdikį ar vaiką).

Pavyzdžiai:
1. Kūdikis kėkauja lovytėje, bet dar neužmiega.
2. Vaikas kėkaujo, kol pagaliau įsigožė.
3. Nustok kėkauti – nieko baisaus neatsitiko!

Pastaba:
Žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu ar šaipiu atspalviu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kekauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kėkauti – tai veiksmažodis, reiškiantis silpnai, plonai verkšlenti, klibčioti, klibėti (dažniausiai apie kūdikį ar vaiką). Pavyzdžiai: 1. Kūdikis kėkauja lovytėje, bet dar neužmiega. 2. Vaikas kėkaujo, kol pagaliau įsigožė. 3. Nustok kėkauti – nieko baisaus neatsitiko! Pastaba: Žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu ar šaipiu atspalviu.