„Kėgnia“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, liesą, išsekusį žmogų ar gyvūną (dažnai su neigiamu atspalviu).
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis atrodė kaip kėgnia.
2. Kaimynų šuo visiškai kėgnia – tik oda ir kaulai.
3. Nepamaitink to kėgnios, jis visą dieną badauja! (šnek. perkeltine prasme apie alkaną žmogų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.