Kebezdas – tai žargoninis žodis, reiškiantis kalbėjimą be prasmės, tuščią plepėjimą, nesąmones (dažnai vartojama priešdėlio „pa-“ forma: pakebezdinti – „pakalbėti be reikalo“).
Pavyzdžiai:
1. Visą susirinkimą užėmė vienas kebezdas – nieko konkretaus nepasakė.
2. Nustok pakebezdinti ir imkis darbo!
3. Jo kalba – tusčias kebezdas, tik žodžių vėjas.
Kilmė: greičiausiai susijęs su žodžiu kebti („kibti, užsikibti“), tačiau dabar vartojamas kaip neformalus, šiek tiek pejoratyvus terminas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.