Keberdėti – tai veiksmažodis, reiškia silpną, neaiškų garsą, dažniausiai skambantį ar dūžtant (pvz., apie varpą, metalą, indą).
Pavyzdžiai:
1. Senas laikrodis tyliai keberėjo svirduliuodamas.
2. Vėjas keberino languose pakibusias ledo karoles.
3. Iš virtuvės keberėjo indų dūžtelėjimas.
Sinonimai: skambtelėti, žvangtelėti, dūžtelėti (bet silpniau, tyliau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.