kebenėti

Kebenėti – senas žodis, reiškiantis „judėti, krutėti, klibčioti“ (dažniausiai apie silpną, netvirta žmogų ar gyvūną).

Pavyzdžiai:
1. Senis kebeno nuo vėjo.
2. Įkyrus girtuoklis kebenojo gatvėmis.
3. Kojos silpnos – tik kebenu.

Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kebeneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kebenėti – senas žodis, reiškiantis „judėti, krutėti, klibčioti“ (dažniausiai apie silpną, netvirta žmogų ar gyvūną). Pavyzdžiai: 1. Senis kebeno nuo vėjo. 2. Įkyrus girtuoklis kebenojo gatvėmis. 3. Kojos silpnos – tik kebenu. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.