kẽbelė. keblus darbas, kebli padėtis, keblumas; painiava, kliūtis; . kebelis 1: Susidarė toki kebelė, kad nebgaliam iš anos beišsipainioti. Nemaloni kẽbelė, kad yra darbas nereikalingas. Ten didelė kẽbelė žanyties. Matydamas nenuveiksiąs jo kare, ryžos jį nugaluoti kẽbelėmis. Kebelėmis užslėpti teisybę. Taupymas nedoro žmogaus spenda kebeles pačiam labdariui. Su tuo tavo broliu tokias kebeles susidirbau, kad nė išsinarplioti nebgaliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.