kebelė

kẽbelė. keblus darbas, kebli padėtis, keblumas; painiava, kliūtis; . kebelis 1: Susidarė toki kebelė, kad nebgaliam iš anos beišsipainioti. Nemaloni kẽbelė, kad yra darbas nereikalingas. Ten didelė kẽbelė žanyties. Matydamas nenuveiksiąs jo kare, ryžos jį nugaluoti kẽbelėmis. Kebelėmis užslėpti teisybę. Taupymas nedoro žmogaus spenda kebeles pačiam labdariui. Su tuo tavo broliu tokias kebeles susidirbau, kad nė išsinarplioti nebgaliu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kebele' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv