kebeldėti

Kebeldėti – tai veiksmažodis, reiškiantis silpnai, nerangiai ar neaiškiai belsti (pvz., į duris). Dažnai vartojamas apibūdinti neįprastą, neaiškų ar netrukdantį garsą.

Pavyzdžiai:
1. Kas ten taip kebeldi į duris? – atspindi neįprastą beldimą.
2. Naktį kažkas kebeldėjo prie lango. – nusakomas neaiškus, galbūt bauginantis garsas.
3. Jis kebeldėjo pirštais į stalo dangtį. – silpnas, atsitiktinis beldimas.

Sinonimai:
tapsėti, belsti (silpnai), barškinti.

Įrašas
Paaiškinimas	Kebeldėti – tai veiksmažodis, reiškiantis silpnai, nerangiai ar neaiškiai belsti (pvz., į duris). Dažnai vartojamas apibūdinti neįprastą, neaiškų ar netrukdantį garsą. Pavyzdžiai: 1. Kas ten taip kebeldi į duris? – atspindi neįprastą beldimą. 2. Naktį kažkas kebeldėjo prie lango. – nusakomas neaiškus, galbūt bauginantis garsas. 3. Jis kebeldėjo pirštais į stalo dangtį. – silpnas, atsitiktinis beldimas. Sinonimai: tapsėti, belsti (silpnai), barškinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.