kẽbeknė. kebẽknė. keblus dalykas, vargas, bėda, rūpestis; painiava: Man su tavimi, vaikeli, tik kẽbeknės (ko?) bus tenai (į viešnagę išsivežus). Tikra kẽbeknė su tais vaikais: vienas to prašo, kitas to. Tai kam kẽbeknė, jeigu nemislinat anksti važiuoti. Ne tiek tau to darbo, kiek kẽbeknės. Į tokią kebẽknę įsivėliau. Kol besutaisiau [pagedusį daiktą],
buvo daug kebẽknės. Iš tokios kebẽknės te nieks nebeišsisuks. Tiek buvo kebeknės prieš išvažiuojant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.