kėbčioti

Kėbčioti – laikinai klibėti, netvirtai vaikščioti (dažniausiai dėl silpnumo, svaigulio, apsvaigimo).

Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis dar kėbčiojo, kai ėjo.
2. Apsvaigus nuo karščio, mergaitė kėbčiojo keliais žingsniais.
3. Senis kėbčiojo, remdamasis lazda.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kebcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kėbčioti – laikinai klibėti, netvirtai vaikščioti (dažniausiai dėl silpnumo, svaigulio, apsvaigimo). Pavyzdžiai: 1. Po ilgos ligos jis dar kėbčiojo, kai ėjo. 2. Apsvaigus nuo karščio, mergaitė kėbčiojo keliais žingsniais. 3. Senis kėbčiojo, remdamasis lazda.