kaulijimas

Kaulijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kaulų skausmą, kaulų laužymąsi (dažniausiai perkeltine prasme: stiprų fizinį ar moralinį kančią).

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Po avarijos jis jautė kaulijimą visame kūne.
2. Perkeltinė prasmė:
Šaltis ėmė kaulijti iki kaulų smegenų.
Tėvo žodžiai kaulijo jo širdyje. (moralinė kančia)

Trumpai:
Tai intensyvus skausmas ar kančia, lyg skylėtys kauluose. Vartojama ir apie fizinį diskomfortą (pvz., nuo šalčio), ir apie emocinę skausmą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaulijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaulijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kaulų skausmą, kaulų laužymąsi (dažniausiai perkeltine prasme: stiprų fizinį ar moralinį kančią). Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: Po avarijos jis jautė kaulijimą visame kūne. 2. Perkeltinė prasmė: Šaltis ėmė kaulijti iki kaulų smegenų. Tėvo žodžiai kaulijo jo širdyje. (moralinė kančia) Trumpai: Tai intensyvus skausmas ar kančia, lyg skylėtys kauluose. Vartojama ir apie fizinį diskomfortą (pvz., nuo šalčio), ir apie emocinę skausmą.