Kaulažolė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kaulų uždegimą (osteitas) arba kaulų ir kaulų čiulpų uždegimą (osteomielitas). Tai infekcinė liga, dažniausiai sukeliama bakterijų.
Pagrindinės reikšmės:
1. Osteitas – uždegimas, pažeidžiantis tik kaulo audinį.
2. Osteomielitas – uždegimas, plintantis į kaulų čiulpą (sunkesnė forma).
Pavyzdžiai:
1. Medicininis:
„Po sudėtingos lūžio operacijos išsivystė kaulažolė, reikalinga antibiotikų terapija.“
2. Perkeltinė reikšmė (retai):
Gali būti vartojama metaforiškai apibūdinant lėtą, erzinantį problemą arba vidinį nerimą, pvz.:
„Tas nesutarimas tėvams tapo tikra kaulažole.“
Trumpai: Kaulažolė – infekcinis kaulų uždegimas, reikalaujantis gydymo antibiotikais ar operacijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.