kaula

Kaula – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškia burtininką, žynį, žynę (dažniausiai moterį), turintį magiškų galių, gebantį bendrauti su dvasiomis, gydyti, spėti ateitį ar atlikti ritualus.

Pavyzdžiai:
1. Senovėje kaulos buvo gerbiamos kaudami išminties ir gamtos magijos perteikėjos.
2. Pasakojama, kaip kaula, užkalbėjusi vandenis, sustabdė lietų.
3. Kaimo kaula padėjo surasti dingusį gyvulį, žiūrėdama į ugni.

Sinonimai: žynys, burtininkas, ragana (senąja prasme), šamanas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaula – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškia burtininką, žynį, žynę (dažniausiai moterį), turintį magiškų galių, gebantį bendrauti su dvasiomis, gydyti, spėti ateitį ar atlikti ritualus. Pavyzdžiai: 1. Senovėje kaulos buvo gerbiamos kaudami išminties ir gamtos magijos perteikėjos. 2. Pasakojama, kaip kaula, užkalbėjusi vandenis, sustabdė lietų. 3. Kaimo kaula padėjo surasti dingusį gyvulį, žiūrėdama į ugni. Sinonimai: žynys, burtininkas, ragana (senąja prasme), šamanas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.