Kaštelionaitis – tai istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų laipsnis, reiškęs kašteliono padėjėją arba pavaduotoją. Kaštelionas buvo aukštas valdininkas, atsakingas už pilies (kaštelo) administravimą ir gynybą, o kaštelionaitis jam asmeniškai padėdavo arba pavadavo.
Pavyzdžiai:
- XVI a. dokumentuose minimas Mykolas Kęsgaila, vadintas kaštelionaičiu Vilniaus kašteliono.
- Kaip laikinas pareigūnas, kaštelionaitis galėdavo valdyti kaštelioniją (pavietą) kašteliono neatvykimo ar jo mirties metu.
Trumpai: Kaštelionaitis – žemesnės pakopos valdininkas, tiesiogiai susijęs su kašteliono pareigomis LDK.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.