Karviapalaikė – tai moteriškos lyties asmuo, kuris moka kerėti (užkeikti, pakenkti žmonėms ar gyvuliams žodžiu ar veiksmais). Tai liaudiškas terminas, dažniausiai vartojamas žemaičių tarmėje ar senesnėje literatūroje.
Pagrindinė reikšmė:
Kerėtoja, ragana, žmogus, turintis (ar priskiriamas) magiškų galių pakenkti.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kaimynai šnibždėjo, kad senoji Ona buvo karviapalaikė – kai ji supykdavo, karvių pienas dingsdavo.
2. Pasakojimuose karviapalaikės galėjo užkeikti ne tik gyvulius, bet ir žmones.
3. Senelė sakydavo: „Nepykink tos moters, nes ji garsi karviapalaikė.“
Sinonimai: kerėtoja, ragana, burtininkė, piktadarė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.