Karvelaitė – tai mažybinė forma nuo žodžio „karvelis“ (balandis).
Reiškia mažą balandį arba vartojama kaip mielas, švelnus žmogaus pavadinimas (dažniausiai moteriškos giminės).
Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
„Ant stogo tupėjo baltą spalvą karvelaitė.“
2. Perkeltinė reikšmė (mielinimas):
„Ei, karvelaite, ateik čia!“ (kreipiantis į merginą ar vaiką).
3. Literatūroje:
Tai dažnas mielinimo ar asmenvardžio elementas (pvz., slapyvardis, poezijoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.