Karūžninkas – istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turėjusį nuosavą ūkį (karūžą) ir asmeninę laisvę, bet dirbusį dvaro žemėje už nuomą arba už dalį derliaus (pvz., trečdalį). Tai buvo tarpinė socialinė grupė tarp laisvų valstiečių ir baudžiauninkų.
Pavyzdžiai:
1. XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje karūžninkai dažnai dirbo karališkųjų dvarų žemėse.
2. Karūžninkas, skirtingai nuo baudžiauninko, galėdavo laisvai kraustytis, bet turėdavo mokėti nuomą derliumi ar pinigais.
3. Terminas nyko po baudžiavos panaikinimo XIX a. viduryje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.