"Karlauka" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis miško aikštelę, kirtavietę ar atvirus plotą miške (pvz., medienos kirtimo, sandėliavimo vieta). Kartais vartojama perkeltine prasme apie tuščią ar atvirą erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Miško kirtėjai sukrovė rąstus karlaukoje.
2. Miške staiga atsivėrė plati karlauka, apaugusi samanomis.
3. Perkeltine prasme: Jo atmintyje liko tik emocijų karlauka. (t.y., tuščia vieta/praradimas).
Trumpai: Miško aikštelė/kirtavietė; kartais – tuščia erdvė (perkelt.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.