Karionis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įsūnį (vyras, vedęs našlę ir perėmęs jos vaikų globą). Istoriškai taip vadindavo žmogų, kuris įsūnydavo našlės vaikus, dažnai ir pats veddamas ją.
Pavyzdžiai:
1. Po sutuoktinio mirties Jonas tapo karioniu – ištekėjo už našlės Onos ir augino jos vaikus kaip savus.
2. Senovėje karionis ne tik rūpinosi šeima, bet ir įgydavo teisių į vaikų paveldėjimą.
Trumpai: Karionis = įsūnis (vyras, vedęs našlę ir priėmęs jos vaikus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.