x
.
kariaũnas, -à.
1. karingas: Tur būti kariaunas, kad taip smarkų apgulimą ilgai išlaikė. O tai slaunas ir kariaunas Prūsų kareivėlis.
2. kariškas: „Našlės sūnus kareivėlis“. kariauną giesmę gieda. Turėtų paskirtą žmonių skaitlių dėl kariauno tarnavimo. Dainos kariaunos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.