.
karẽnyti, -ija, -ijo (выкapэнiць, иcкopeнить).
1. naikinti: Baigiam prūsokus karẽnyt, o buvo daug privisę.
2. barti, plūsti, koneveikti: Pamotė savo podukrą karẽnija.
iškarẽnyti.
1. išnaikinti: Led ne led prūsokus iškarẽnijom. Mūsų sodžiuj iškarẽnijo vagius. Nei iškarenyt negalim [blakių]. Kad tave iškarenyt!. Ak, kad tu išsikarẽnytum, kaip tu mane išgąsdinai!
2. išplūsti, iškoneveikti: Visiškai iškarẽnijo.
3. išvaryti, išginti: Visus vaikus iškarẽnijo iš pirkios. Anus antstolis iš buto iškarenijo. Išvariau, iškarẽnijau iš trobos. Pataisiau liekarstų ir iškarẽnijau ligą.
sukarẽnyti
1. Kad tave sukarẽnytų (kad tau kokia pikta jėga bloga padarytų) ! Kad tu sukarẽnytum!
2. susibarti, susirieti: Jonas su Petru taip susikarẽnijo, kad tik išskyriau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.