Karelkis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis nedidelę, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar namelį, ypač seniau vartotas kalbant apie skurdžią, laikiną gyvenamąją patalpą (pvz., miško kirtimo, žvejų ar klajoklių būstą).
Pavyzdžiai:
1. Miške stovėjo senas medinis karelkis, kuriame nakvodavo medkirčiai.
2. Pakrantėje buvo pastatytas žvejų karelkis.
3. Kalnuose tokiuose karelkiuose gyvendavo piemenys.
Trumpai: Tai paprasta, laikina gyvenvietė ar pastatas, dažnai susijęs su žemės ūkio, miško ar žvejybos veikla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.