karčiamininkas
Karčiamininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turėjusį nuosavą ūkį (kartą) ir asmeninę laisvę, bet privalantį atlikti tam tikrus darbus (pvz., karčiamą – gatvių, tiltų priežiūrą) savo valdovo (didiko, bažnyčios) naudai.
Pagrindinės savybės:
- Laisvas žmogus, ne vergas.
- Turėjo nuosavą žemę (kartą).
- Įsipareigojo atlikti fiksuotus darbus ar mokesčius.
Pavyzdžiai:
1. XVI a. Lietuvoje: Karčiamininkas galėjo priklausyti didikui ir privalėti remontiui jo kiemo tvorą.
2. LDK teisės aktuose: Minimami kaip laisvieji valstiečiai, bet su specifinėmis prievolėmis.
3. Bažnyčios žemėse: Karčiamininkai dirbdavo bažnyčios reikmėms (pvz., kirto malkas klebonijai).
Terminas buvo vartojamas XVI–XVIII a., vėliau išnyko su baudžiavos sustiprėjimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.