x
.
karbúotas, -a. su rantais, įpjovomis, rinčiuotas, dantytas, karpuotas: Aš moku iš septynių kviečio šiaudų nupinti karbuotą pynę. Kairiojoje jo. karbuotos rankenos pusėje buvo atskilęs nedidelis gabaliukas. Dantys rachitininkų esti karbuoti lyg pjūklas. Jeigu ištisinio lapo pakraščio iškyšuliai yra buki, o iškarpos jų tarpuose smailios, tai lapas vadinamas karbuotu. Miškinės dedešvos lapų skiltys nelygiai karbuotos.
karbúotai. Pamatiniai lapai apskritai inkstiški, karbuotai skiautėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.