karavulinti

Karavulinti – tai lietuvių kalbos žargoninis veiksmažodis, reiškiantis stebėti, saugoti, budėti (dažniausiai slapta ar įtartinai), kilęs iš rusų kalbos žodžio „караулить“ (karaulit’).

Pavyzdžiai:
- Jis sėdi prie lango ir karavulina kaimynus.
- Kas čia karavulinate? Ar kas nors įdomaus?
- Mergina karavulino, ar jos vaikinas atvažiuos.

Trumpai: Tai neoficialus, šnek. žodis, vartojamas apibūdinti stebėjimą ar budėjimą, dažnai su neigiama ar juokaujama prasme.

Įrašas
Paaiškinimas	Karavulinti – tai lietuvių kalbos žargoninis veiksmažodis, reiškiantis stebėti, saugoti, budėti (dažniausiai slapta ar įtartinai), kilęs iš rusų kalbos žodžio „караулить“ (karaulit’). Pavyzdžiai: - Jis sėdi prie lango ir karavulina kaimynus. - Kas čia karavulinate? Ar kas nors įdomaus? - Mergina karavulino, ar jos vaikinas atvažiuos. Trumpai: Tai neoficialus, šnek. žodis, vartojamas apibūdinti stebėjimą ar budėjimą, dažnai su neigiama ar juokaujama prasme.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.