Karaputka – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar namelį, ypač nuosėdų ar skurdžią būstą.
Pavyzdžiai:
- Senelis gyveno vienoje karaputkoje miško pakraštyje.
- Už miesto dar stovi kelių senų karaputkų griuvėsiai.
- Čia ne namas, o tik karaputka!
Sinonimai: lūšnelė, trobelė, baraka, namelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.