"Karalyčia" – tai mažybinė arba švelninama lietuvių kalbos forma nuo žodžio karalius. Vartojama kalbant apie karalių meiliai, ironiškai arba pabrėžiant jo jaunumą/nedidelį statusą.
Pavyzdžiai:
1. Vaikų spektaklyje vaidino mūsų mažasis karalyčia su popierine karūna. (meili forma)
2. Jis elgiasi tarsi karalyčia, nors yra tik skyriaus vadovas. (ironiškas atžvilgis)
3. Pasakoje karalyčia išgelbėjo karalystę nuo burtų. (pasakų kontekstas)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.