karalaičiùkas, -ė. karalaitis: Durnius išlindo par dešinę ausį ir stojos karalaičiuku. Sode vaikščiojo karalaičiùkė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.