x
.
karaė̃das (кopoeд).
1. kirminas, kuris graužia medžių žievę, kinivarpa, kirmvarpa: Jauną mišką sugadino karaėdai, ir gana. Mišką karaėdai užpuolė. Karaėdai baigia naikinti miškus.
2. stačias padžiūvęs medis, sausuolis: Parsivežiau iš miško karaėdų, o kad gerai dega. Mūsų pirktame baralė [je] daug karaė̃dų ir išvartų.
3. blogas žmogus: Karaėdas baigia namus pragert.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.