Kaniukšnė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelę, neįspūdingą patalpą, kampelį ar užkūrėją (dažniausiai apie butą, kambarį ar gyvenamąją vietą).
Jis turi niekinamąjį atspalvį – nusako siaurą, nepatogų, prastą būstą.
Pavyzdžiai:
1. Gyveno kažkokioje kaniukšnėj senamiestyje.
2. Už tą kainą nuomojasi tik mažą kaniukšnę.
3. Kur tu įsikraustei? Į tą kaniukšnę prie gatvės?
Sinonimai: užkampis, užkūrėja, skylė (šnek.), narvelis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.