kanėti

.
kanė́ti, kãni (kãna, -ė́ja), -ė́jo. alkstant, prastai vilkint, vargti, kamuotis: Kanù kanù per visądien, o sulaukęs vakaro, tai kad privalgau. Kanì kanì, o nieko neturi. Tai ne seniau, kai reikėjo žmonėm badu kanėti. Mūsų šunelis kãna kãna per visą dieną. save skriausti (turint): Tėvas visą gyvenimą po šapelį nešė, kanėjo kanėjo, kol tuos septynius hektariukus įsitaisė. | Kãni boba ant vežimo, diedas dūpsi karčemoj. Mano tėvai nesikanė́davo: gerai valgydavo.
iškanė́ti, ìškani, -ė́jo. išalkti, išbadėti: Kiaulės iškanė́jo, perdien nešertos. Arklys iškanė́jęs per naktį prie tvoros stovi.
nukanė́ti, nùkani, -ė́jo. alkstant nusibaigti: Visai nukanė́si.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x