x
.
kañčius. kančiukas: Supliauškė jo kančius, ir kažkas užpakaly Šaltenio suunkštė. Be kañčiaus išjojo. Šitam arkliui reikia gero kañčiaus. Pasiėmė diedas kañčių, liepė giedoti rožančių. Ir šuo, pamatęs kañčių, bėga. Kai ištaisysiu kailį su kančium, tai žinosi! Niekuomet, jauniki vargšai, nelaikyk menkai mergaitės, vergo kančium jos nemokyk.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.