.
kánčas (kańcz). kañčas.
1. kančiukas: Pasiimk gerą kančą ir gerai išlupk šunį. Dvarūnėlio kánčas ranko [je],
ne dalgelis. O aš kánčą ir makarą vagy pakabinsu. Tėvas kančą pakylėjo, žents per langą išdundėjo.
2. šykštuolis: Jis jau toks kañčas: gailias pinigų ir silkei nusipirkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.