kanauninkystė
Kanauninkystė – tai istorinis terminas, reiškiantis kanauninko pareigas, statusą arba jo valdomą turtą (beneficiją). Kanauninkas – dvasininkas, priklausantis katedros kapitulai (kolegijai), dažnai gaunantis pajamas iš bažnytinio beneficijo.
Pavyzdžiai:
1. Pareigos – XVI a. kanauninkystė Vilniaus katedroje reikšdavo dalyvavimą liturginėse apeigose ir kapitulos sprendimų priėmimą.
2. Turtas – Kanauninkystė kartais buvo laikoma beneficija, pvz., žemės arba pajamos, skirtos kanauninko išlaikymui.
3. Istorinis kontekstas – LDK kanauninkystės dažnai teikė ir socialinį prestižą, kartais jas gaudavo kilmingieji.
Trumpai: tai kanauninko statusas, pareigos arba materialinis išteklius, susijęs su katedros kapitulos naryste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.