Kamaraitė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kambario draugė (dažniausiai bendrabučio, bendro buto ar pan.). Vartojamas kalbant apie moterį, su kuria dalijamasi gyvenamoja erdve.
Pavyzdžiai:
- Mano kamaraitė studijuoja mediciną.
- Susitarėme su kamaraite dėl tvarkos kambaryje.
- Ji gyvena bendrabutyje su trim kamaraitėmis.
Sinonimai: kambariokė, bendrabutė (kontekste). Vyriška forma – kambariokas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.