Kaltyba – tai žodis, reiškiantis gailestį, atgailą, sielvartą dėl padarytos klaidos ar nusikaltimo. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie gilų moralinį skausmą ar sielos kančią dėl savo veiksmų.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Po išpažinties jautė didelę kaltybą ir nusivylę savimi.
2. Kasdienėje kalboje:
Kaltyba už pykčio žodžius nedavė jam ramybės.
3. Literatūroje / raštuose:
Veikėjo kaltyba pergyvenama kaip amžinas prieblandis.
Sinonimai: gailestis, atgaila, sielvarta, sąžinės graužaties.
Svarbu: Nerišti su kaltė (objektyvus nusikaltimas) – kaltyba yra subjektyvus jausmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.